Apie esminę vadovo dilemą, arba kodėl verslininkai neatostogauja

„Daugiau negu pusė verslininkų per pastaruosius trejus metus atostogavo ne ilgiau nei 2 savaites“, – pasaulinės statistikos duomenimis dalijasi verslo sistematizavimo ekspertas Nerius Jasinavičius. Tai dar nėra blogiausias scenarijus. Turbūt esate girdėję pasakojimų apie verslininkus, kurie nėra atostogavę ištisus dešimtmečius. Pirmosios Lietuvoje verslo sistematizavimo knygos „Nuo amato prie verslo. Pradžia“ autorius teigia, kad dažniausiai taip nutinka ne dėl to, kad verslininkai jaučia didžiulį malonumą dirbti, bet dėl to, kad jie tiesiog negali atsitraukti nuo įmonės vairo.

Vyrauja mitas, kad verslas = laisvė. Dauguma verslininkų pradeda verslą svajodami apie trumpesnę darbo dieną, laisvesnį grafiką, ilgesnes / dažnesnes atostogas ir geresnę finansinę padėtį. Tačiau, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dauguma smulkių verslininkų, pradėję savo verslą, dirba po 10–12 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę, patys atlieka net smulkiausius darbus ir dažnai tenkinasi mažesnėmis pajamomis nei gaudavo dirbdami samdomą darbą. „Vienas mano draugas, smulkusis verslininkas, pajuokavo – verslas pagerino mano finansinę padėtį ne padidindamas pajamas, o sutrumpindamas laiką, per kurį tuos pinigus galiu išleisti“, – šypsosi N.Jasinavičius.

Jis sako, kad sprendimas pradėti verslą yra tolygus persėdimui iš keleivio į vairuotojo vietą. Žengdamas šį žingsnį prisiimi atsakomybę ne tik už savo, bet ir už įmonės darbuotojų bei jų šeimų gerovę. Dėl šios priežasties verslininkas turėtų dėti visas pastangas, kad sukurtų efektyviai veikiančią verslo sistemą.

Daugelį metų įmones konsultuojantis N. Jasinavičius sako, kad yra būdas pasitikrinti: jūs verslininkas ar amatininkas. Jei galite nesunkiai atsitraukti nuo verslo keliems mėnesiams ir grįžę rasite savo įmonę neprastesnėje situacijoje, vadinasi, jūs – verslininkas. Priešingu atveju – vis dar amatininkas.

Kodėl verslininkai pakliūna į „spąstus“?

Problemą sertifikuotas TOC ekspertas aiškina remdamasis amerikiečių rašytojo, verslininko M. E. Gerberio teorija apie tris skrybėles – esminius smulkiojo verslo vadovo vaidmenis: Verslininko, Vadovo ir Specialisto. „Dauguma smulkiųjų verslininkų jaučiasi gerai dėvėdami Specialisto skrybėlę. Viena priežasčių, kodėl jų verslas iki šiol nebankrutavo, – tai aukšta steigėjo kvalifikacija ir didelė patirtis. Šią patirtį verslininkas-amatininkas kaupė ne vienerius metus, todėl toje sferoje jis jaučiasi puikiai – žino, kaip spręsti daugelį iškylančių problemų, kur rasti informacijos apie savo specialybės naujienas. Neretai tokiose įmonėse pats savininkas ir yra geriausias specialistas.“ 

N. Jasinavičius teigia, kad Verslininko skrybėlė taip pat nekelia tokio didelio diskomforto, nes verslas jau pradėtas, idėjų apie verslo augimą irgi yra. Taigi didžiausias sunkumas yra Vadovo vaidmuo. Tai yra sritis, kurioje dauguma smulkiojo ir net vidutinio verslo vadovų jaučiasi labai nejaukiai. Vadovui keliami verslo stabilumo ir plėtros užtikrinimo uždaviniai, todėl čia atsiranda vidinis konfliktas, kaip paskirstyti savo dėmesį ir laiką, kad abu uždaviniai būtų įgyvendinti. Stengdamasis išbalansuoti tarp dviejų esminių uždavinių, verslininkas dirba kiaurą parą, o norėdamas skirti laiko poilsiui, dažnai turi atsakyti sau į nepatogų klausimą: tai kam visgi skirti ribotą laiką ir dėmesį.

Verslo sistematizavimo ekspertas teigia, kad dauguma vadovų pirmiausia stengiasi užtikrinti verslo stabilumą, antraip gresia vadinamieji gaisrai: piniginių srautų problemos, užsakymų stoka, nepatikimi tiekėjai ar partneriai ir pan. Jei verslininkas įsisuka į šį gaisrų gesinimo ratą, jis nejučia „persijungia“ į specialisto režimą ir kitą kartą mėgindamas išvengti gaisro užduotį stengiasi atlikti pats. Taip nejučia darbo diena, o po to ir darbo savaitė išsitęsia iki begalybės.

Kaip išsigelbėti iš uždaro rato?

Sertifikuotas TOC ekspertas sako, kad sėkmingą įmonės augimą ir stabilumą užtikrins vadovo sugebėjimas sukurti, išnaudoti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Išties, uždavinys tarsi aiškus, tačiau kyla klausimų, kaip jį įgyvendinti.

Pirmas žingsnis – skirti laiko verslo „statymui“. N. Jasinavičius teigia, kad tai pats sunkiausias žingsnis, kuris reikalauja didelių mūsų valios pastangų. Visai kaip reguliarus sportas, kol šis netampa įpročiu.

„Skirkite 8 val. per savaitę darbui su savo įmone. Tuo metu atsiribokite nuo visų kitų trukdžių. Modelis paprastas: vieną dieną skirkite 4 valandas, kitomis darbo dienomis po valandą darbui ne įmonėje, o su įmone.“ – pataria verslo sistematizavimo ekspertas.

Kitas patarimas – pradėti ugdyti vadovo įpročius. Kaip jau žinome, vadovo vaidmuo pačiam vadovui paprastai yra sudėtingiausias. Vadovo pareiga – užsiimti įmonės tobulinimo, šlifavimo darbu, todėl svarbu įdėti sąmoningų pastangų ugdant vadovo kompetencijas. N. Jasinavičius pataria pirmiausia pasidaryti savo dienotvarkės „fotografiją“ ir stebėti, kokioms veikloms ir kiek laiko sugaištate. Svarbiausia – stebėti ne popierinę dienotvarkę, kurioje užfiksuojame planuojamą dienos vaizdą, o realią situaciją. Išsianalizavę situaciją pamatysite, kiek daug pašalinių veiklų ir trukdžių „valgo“ jūsų laiką. Tą laiką, kuris galėtų būti skirtas įmonės procesams tobulinti. 

Mažiau svarbius darbus N. Jasinavičius rekomenduoja deleguoti savo darbuotojams: „Juk juos pasamdėte todėl, kad jais pasitikėjote, nejau jie nesugebės tinkamai atlikti mažiau svarbių darbų?“. Verslo konsultantas akcentuoja, jog rutina ir „gaisrų gesinimas“ verslininko dienotvarkėje neturėtų užimti daugiau nei 20 proc. laiko.