Vienas iš mūsų skubėjimą lemiančių faktorių yra internetas. Jo pagalba mes formuojame savo įvaizdį. Mes bijome būti nuobodžiais, todėl stengiamės atrodyti veikliais ir įdomiais, kaip ir visi aplinkiniai.
Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House" verslo vystymo vadovas Artūras Olšauskas atliko eksperimentą ir mėnesį laiko gyveno be interneto. Pasak jo, labai sunku buvo atsispirti išorinėms provokacijoms, tokioms kaip nuolatiniai draugų klausimai „ar skaitei straipsnį?“, „ar matei video?“, „kodėl neatsakei į kvietimą per facebook?“ „kodėl neatrašei?“. Tokie klausimai verčia jaustis kvailu ir atsilikusiu.
Gyvenimas be interneto turi ir kitų minusų. Norint pasitikslinti receptą, negali to padaryti. Negali naudotis įprasta elektronine bankininkyste, žiūrėti filmų, klausytis muzikos ir daugelio kitų dalykų.
Tačiau tai turi ir didelių pliusų. Atsisakius interneto atsiranda laisvo laiko darbe, atsiranda laiko ir po darbo. Pradedi atrasti naujas veiklas. Dingsta persijungimo stresas, t. y. nebereikia nuolatos blaškytis nuo vieno darbo prie kito, nebereikia tikrinti soc. Tinkų ir naujienų portalų. Dėl to galima gerokai ilgiau išlaikyti dėmesį. Kita vertus prie triukšmo pripratusios smegenys ima jo reikalauti, o tai skatina atrasti naujas informacijos formas.
O Jūs ar išdrįsite pabūti su savimi?
Parengta pagal Artūro Olšausko pranešimą „Login 2014: Gyvenimas be interneto“
